Kartu su dukros klase keliauju į ekskursiją pas didelius drugelius. Susirinko tikrai nemažai tėvelių. O man drugeliai nedaro įspūdžio, nors kažkada tikrai negalėjau atsigrožėti ir aš. Dabar gi, mėgstu tik visokius žaislinius, nertus, megztuose raštuose, animacinius ir visokius kitokius, tik ne gyvus.
Kažkada labai bijojau vikšrų. Žinau, kad jis nors ir šlykštus, bet bejėgis ir mažas, nešoks ant manęs, nesužeis, bet man buvo labai labai bjauru ne tik juos netyčia paliesti, bet tiesiog žiūrint į juos norėjosi rėkti ir bėgti.
Bet auginant kopūstus, o kartais tiesiog ridikėlius, ilgai nepadaržininkausi, jei nesugebi vikšro tarp pirštų sutraiškyti. O aš mėgstu auginti kopūstus!
Vis gi, sunku dabar žiūrėti į drugelį ir nebematyti to šlykštaus, nuolatinę žalą darančio vikšro. Fu. Palinkėkit sėkmės man ekskursijoje 🙈
“Va dabar tai būsiu organizuota!” – galvojau lupdama iš pakuotės savo naują magnetinę lentą skirtą savaitės darbams planuoti.
Nors mintyse jau trim spalvom planuoklyje rašiausi šaunias ir jaudinančias veiklas ir vietas, kuriose turiu sudalyvauti, bei įdomius žmones su kuriais turiu pasimatyti, greitai atsigavau į realybę, kur neturiu nei laiko nei noro būti kažkur kitur, nei namuose. Magnetinė lenta per keletą sekundžių virto savaitės meniu planuokliu.
Tiesą sakant, kol kas tai labiausiai vykęs mano mėginimų šeimai planuoti savaitės maistą variantas. Paprastai mane labiausiai erzina tai, kad nuolat noriu įvesti pakeitimų, prasideda braukymai, neatrodo nei gražiai nei tvarkingai, visi skaitinėja nusmurgusius lapelius su meniu pasimetę… vis gi kai esi tas žmogus, kuris neturi noro vykti iš namų, tai turi būti ir tas žmogus, kuris į priekį planuoja ir pirkinius ir maistą.
Maisto planavimo tema man labai patinka (ypatingai dėl to, kad norisi iš tikrųjų suvartoti viską ką patys užsiauginam) – galėčiau visą knygą parašyti! O kaip jūs, ar planuojat maistą į priekį? Gal turit kokią sėkmės istoriją 😏?
O jums nebūna, kad pasirinkimų gausa yra tiesiog paralyžiuojanti? Man taip būna ir labai dažnai, bet pastaruoju metu kankina mintis “ar man reikia pasidaryti akrilinį manikiūrą ar ne?” Ir aš būna deginu laiką ieškodama kur norėčiau manikiūro, kokio, net dieną išsirenku ir laiką, užsiregistruoju, bet to paskutinio mygtuko niekaip nenuspaudžiu. Ar man reikia? Ar tikrai šito reikia? O gal kito? O jeigu persigalvosiu? O jeigu nepatiks? Bet iš vis, ar man reikia?
Taip ir sėdžiu be manikiūro, bet su daug įkyrių minčių 😅
Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest