Kiek kitoks trečiadienis nei įprasta, tiesa? Noriu pakalbėti apie naktinėjimą – mano guilty pleasure. Kažką veikti tuomet, kai sveikas protas, medicinos specialistai ir kiti tvarkingi suaugusieji jau seniai guli lovose ir sapnuoja devintą sapną.
Naktinėti pradėjau kai auginau vaikus, maniškės miegojo siaubingai ir jas migdydama nemiegojau ir aš. Vaikai paaugo, bet įprotis liko. Tai mano laikas, kai galiu pamegzti dar vieną eilę arba paskaityti dar vieną puslapį.
Savaime suprantama, tai nei sveika, nei skatintina, nei protinga ir tikrai nerekomenduoju piktnaudžiauti. Bet kas vakarą taip norisi to netrukdomo laiko sau!
Dažnai girdžiu, kad žmonės nesidomi politika, nes ji purvina, nuobodi ir “mes vis tiek nieko nepakeisim”. Nesiplėsiu komentuoti, bet, mano manymu, nesidomėjimas politika tiesiogiai susijęs su išsilavinimo trūkumu ir požiūrio siaurumu apskritai.
Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame maži įvykiai vienoje valstybėje gali skaudžiai atsiliepti kitoje ir apsimesti, kad niekas nevyksta yra… Chmmm… Kvaila.
O Jūs, ar sekate naujienas?
Dar vienas mano guilty pleasure. Labai mėgstu ką nors skanaus prie skaitomų knygų, nes megzdama neužkandžiauju.
Jau laukiu obuolių pyrago sezono (mūsų obuoliai vėlyvi) ir vakarų, kuriuos be sąžinės graužimo, kad pražiopsai vasarą, bus galima leisti ant sofos susirangius su kakava.
Ar turite ritualų skaitymui?
Aš, pavyzdžiui, prieš imdama knygą nusiprausiu rankas. Nuo pat vaikystės buvau išmokyta, kad knyga – dalykas šventas, kurio nevalia purvinti. 😀
Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest.