Vos prasideda vasara ir visos stileivos šoka į savo jachtas ir plaukia į jūrą. Žinoma, juokauju, toli gražu ne visos turi jachtas. Bet užtat didžioji dauguma turi mėlynai – baltus dryžuotus megztukus!
Šis derinys yra visiška klasika. Žinoma, kiekvieną vasarą vis kinta dryžiukų kombinacijų, storių ir išdėstymo trendai, bet esmė išlieka ta pati. Asmeniškai aš tokio megztuko savo spintoje neturiu. Bet kuo daugiau žiūriu jų nuotraukų ir galvoju apie atostogas, tuo labiau pradedu jo norėti. Ar megsiu šiemet? Galbūt. Manau, kad atsakingiausias etapas tokiam spalvų derinimui yra tinkamas siūlų pasirinkimas. Būtų labai gaila, jei po pirmojo skalbimo balta taptų nebe balta, o purvinai melsva. O sudėtis galėtų būti merino vilna su medvilne, medvilnė su viskoze, tenceliu, ir, žinoma, prabangus šilkas.
O ką rinktumėtės Jūs? Ar įsileisit truputį klasikos į savo spintą?
Ką nešatės/vežatės, kuomet keliaujat apsipirkti? Aš visuomet buvau medžiaginių maišelių fanė ir slapstydavau juos į kiekvieną rankinę, dar keletą į mašiną, pora koridoriuje, kad išbėgant greitai būtų galima pričiupti. Žodžiu, begalė maišiukų visur, kur įmanoma, kad tik nereiktų parduotuvėje pirkti naujo vienkartinio.
Bet pernai vasarą mugėje nusipirkau pintinę. Ir ji pakeitė mano gyvenimą. Juokauju, nėra tokios dramos, bet noriu informuoti, kad daiktas itin patogus ir tikrai rekomenduoju pabandyti, jei dar nebandėte. Kadangi apsipirkimus planuoju, pasiimti pintinę nesudaro sunkumų. O privalumai kaip ant delno – niekas nesusitrina, nesulamdo, nesusispaudžia – ypač aktualu perkant daržoves turguje. Žodžiu, vieni pliusai!
Mano rekomendacijos. Galiu būti pintinių influenserė. Jei gaminate, susisiekite dėl reklamos. 😀
Arba lietuviškai – matomas adymas (keistai skamba). Taip jau nutinka, kad ir mylimiausi megztukai kartais suplyšta, sudyla, susinešioja. Anksčiau vienareikšmiškai būčiau konstatavusi diagnozę – ardyti ir permegzti. Bet dabar kuo daugiau žiūriu į tokius kūrybingus lopus, tuo man jie darosi gražesni.
Mano vyras nuolat suplėšo megztinius, išplėšia skyles (čia jo “talentas”, užtat daugiau jam nebemezgu), o man visada labai gaila net ne siūlų, o įdėto laiko ir darbo. Štai ir dabar turiu vieną nelaimėlį, kurio rankovėje žioji praraja. Pradinė idėja buvo persimegzti sau, bet dabar svarstau palikti koks yra, čiupti adatą ir susilopyti sau. Blogiausiu atveju sunešiosiu darže – manau, pomidorai neprieštaraus ir manęs nesigėdys. 😀
Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest.