Gamta kraustosi iš proto, viskas žydi ir kvepia, bet mano laukiamiausias žydėjimas – alyvų. Tas kvapas! Ir spalvos!
Norėčiau pilno sodo alyvų krūmų, visokiausių spalvų. Tad jei turit sodinukų, let me know. 😉
Mezginiuose irgi šiuo metu renkuosi alyvų spalvas, du projektai jau ant virbalų ir siūlai trečiam jau pakeliui. Sakau, kažkoks apsėdimas 😀 Bet kai atsispirti? Ir kaip išsirinkti tik vieną atspalvį?
O kokios spalvos alyvos Jums gražiausios?
Vis pasikalbu su draugėmis ir galiu jas suskirstyti į tris kategorijas – tos, kurios turi vištų; tos, kurios nori vištų ir tos, kurios galvoja, kad pirmos dvi kategorijos išprotėjo. 😀
Aš save priskiriu antrai kategorijai – laaaabai noriu vištų. Jau turiu būsimos vištidės projektą ir tikrai per šią vasarą ten privalo atsirasti gyventojų. Tiesą sakant, aš net vardus būsimoms vištoms jau išrinkau. Ir vištidei dažyti spalvotų dažų užsimaišiau 😀
Jungiamės į vištų augintojų komandą? Please, pasakykit, kad dar ne visai išprotėjau 😀
Jei reikėtų apibūdinti vaikystės vasaros kvapą, jo didelę dalį neabejotinai sudarytų švarios, vėjo išpūstos patalynės kvapas. Kai nusilakstęs po ilgos dienos įkrenti į patalus, įkvepi to kvapo ir prabundi tik ryte.
Mieste taip džiovinti skalbinius gal ne pati geriausia idėja (bet aš taip darau, nes mes turim kaimo jausmo privilegiją vidury miesto), bet sodybose, gamtoje – kokia romantika! Virvė, segtukai ir vėjas – tik trys dalykai, o kiek laimės jie gali suteikti.
Beje, tiek žiemą, tiek vasarą, neškite vilnonius mezginius į lauką – kuo dažniau vilną vėdiname, o ne skalbiame, tuo ilgiau mezginys tarnaus ir puikiai atrodys. Tik nekepkit ant tiesioginės saulės, nes spalvos išbluks, o balta spalva pagels (deja, iš asmeninės patirties, esu paskrudinus baltą megztinį)! 🙂
Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest.