Kai persikraustėm gyventi į kaimą 2016 metais, vienas iš pirmųjų pirkinių buvo labai paprasti ploni guminiai batai iš pirmos po ranka pasitaikiusios parduotuvės. Jų padas toks plonas, kas būdavo labai nepatogu juos naudoti kasant su kastuvu, arba net tiesiog einant akmenuotu keliu. Su jais labai šalta, į juos iš viršaus nesunkiai patenka sniegas ar vanduo nuo rasotos žolės. Vieni trūkumai. Situacija pagerėjo įsidėjus šiltus vilnonius įdėklus, tačiau dauguma problemų išliko.
Tačiau kartais nusipirkti naujus batus yra toks galvos skausmas, kad lengviau pasilaikyti tuos netobulus, kuriuos turi, nes bijai nuo vilko užšokti ant meškos. Pastebėjau, kad mano jau aštuntus metus skaičiuojantys guminiai turi nedidelių įtrūkimų svarbiose vietose, tad jau po truputį pradedu ruoštis, kad reikės naujų 😑 negaliu pasakyti, kad labai laukiu.
Bet jeigu jau pirkti naujus, tai gal tokius va permatomus?
Prieš savaitėlę man stuktelėjo 35 metai, ta proga draugė nustebino kelione į dienos SPA. Sakydama nustebino, turiu omeny, kad kone prieš mėnesį atsiklausė, gavusi mano sutikimą įsigijo kuponus, viską suplanavo ir suderino, kaip normalus suaugęs žmogus.
Tarp mūsų dviejų turim keturis vaikus, galim kiek tik norim planuoti susitikti, bet visada nors vienas ar keli iš mūsų turimų vaikų suserga, man sugenda mašina arba ištinka dar koks force major kuris neleidžia mums susitikti jau nuo pernai metų. Ir šis SPA susitikimas buvo skirtas tik mums, be vaikų, be vyrų. Tik mes ir visos tos dešimtys nepažįstamų SPA darbuotojų ir pusnuogių klientų.
Tai buvo pirmas kartas kai lankiausi tokioje vietoj, bet su drauge buvo kur kas drąsiau ir linksmiau. Nors dauguma lankytojų buvo rimti ir “atsipalaidavę”, mes prisižvengėm už visus tuos mėnesius kuriuos nesimatėm ir išbandėm visus vandens malonumus kokius tik galėjom išbandyti. Mūsų kuponas neturėjo laiko limito ir aš nejuokauju sakydama, kad mes praktiškai praleidom ten visą darbo dieną. 9 iš 10, rekomenduoju. Būtų 10, bet mano infantiliam skoniui pritrūko kokios rimtos čiuožyklos 😆
Mano vaikas sugalvojo metų gale prisijungti prie dainavimo būrelio ir taip per naktį tapau ta mama, kuriai rūpi jos vaiko sceninis įvaizdis.
Man visada atrodė, kad scena yra ypatinga vieta ir jeigu jau į ją lipi, kodėl gi neapsirengus taip pat ypatingiau? Žinau, kad mano skonis yra ne kiekvienam, bet nieko negaliu sau padaryti – galvoje sukasi įvairios nurautos idėjos kaip papuošti dainuojančias mergaites ne kaip pirmosios komunijos einančius angelus, o kaip ypatingas mergaites darančias ypatingus dalykus ypatingoj vietoj.
Aišku dar smagiau, jeigu ta puošyba: daug nekainuoja, tinka visų ūgiui ir didėjimui, yra universali metų laikų atžvilgiu, patinka patiems vaikams ir jų mamoms. Ateina daugybė minčių susijusių su džinso persiuvimu, upcycled įvaizdžiu. Galvoju, būtų smagu įtraukti pačias mergaites į seriją dirbtuvių, kurių metu visi pasigamintų po sceninio įvaizdžio elementą, kuris jų visų aprangas sujungtų į vieną (bet ne vienodą) grupę. Galvoju daug džinsinių minčių. Tik mamoms nežinočiau kaip įtikti 🤷🏻♀️ Turbūt ir liks visa tai pasvajojimais.
Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest.