Turiu daug hobių ir veiklų, todėl labai sunku pristatyti save, nepraleidžiant svarbios detalės ir pasakyti kas aš. Bet jeigu trumpai, esu fotografė, žmogaus teisių aktyvistė, man labai svarbūs LGBTQIA+ ir Ukrainos klausimai. Laisvalaikiu mezgu, neriu, veriu karoliukus ir darau dar daug kitų rankdarbių.
Rasa
Esu iš Vilniaus, čia ir gyvenu. Man 25 metai (25,5 ;)) ) Turiu du katinus. Labai mėgstu važinėtis dviračiu ir leisti laiką gamtoje, vandenyje.
Kažkada jaunystėje išgirdau tokius žodžius ir jie man galvoje įstrigo amžiams – kai tau kažkas labai labai rūpi, žmonės turi apie tai sužinoti per pirmas dešimt pažinties minučių. Kas tai? Ką žmonės sužino per pirmąsias pažinties su Rasa minutes?
Per pirmas 10 pažinties minučių aš dažniausiai labai jaudinuosi, todėl kažko ypač svarbaus apie mane vargu ar išgirsi.
Tačiau pokalbiui įsibėgėjus, mano pokalbiai visados pakryps žmogaus teisių ar Ukrainos karo tema.
O tuomet mane jau bus sunku sustabdyti. O jeigu mūsų nuomonės svarbiais klausimais sutaps, pradėsiu rodyti tau savo kačių nuotraukas.
O apie mezginius turbūt pašnekovams reikia daryti išvadas žiūrint į tavo rūbus? 😀 Tai iškalbingiau nei 1000 žodžių!
Jeigu pagiria rūbą, kurį gaminau pati, tai tikrai bus papasakota.
Man atrodo, tiek man, tiek dažnai mūsų skaitytojai nėra dvidešimt keleri metai ir nuostabu pamatyti tokį jauną žmogų mezgant, neriant, siuvant sau drabužius. Vis dar girdžiu, kaip moterys viena kitai pasakoja, kad pagaliau išdrįso viešoje vietoje atsisėdusios išsitraukti virbalus. Ar tavo bendraamžių tarpe tokie hobiai yra natūralūs ir savaime suprantami?
Manau, kad esu save apsupus gana meniškais žmonėmis, todėl galiu tikrai greitai išvardinti bent kelis mano amžiaus žmones, kurie mezga, neria, siuva ir taip toliau. Stebint trendus ir socialines medijas, man atrodo, kad ta rankdarbių ir DIY kultūra tampa vis populiaresnė tarp jaunų žmonių. Daug kas pavargo nuo greitos mados ir nori susikurti savo vienetinį rūbą ar aksesuarą. Mezgimas jau kurį laiką yra matomas kaip kažkas cool, o ne tik močiutės hobis. Prie to taip pat prisideda tai, kad žmonėms, bent jau mano socialiniame burbule, labai rūpi planetos ateitis, sustainability, bei kiti panašūs judėjimai.
O kaip pradėjai megzti, nerti? Gal jau šiais laikais mokykloje to nemoko?
Moko! Nežinau, kas kiek išmoksta ir prisimena po mokyklos, bet aš būtent ten išmokau tiek megzti, tiek nerti, tiek siūti sagas. Nors tada man ir nepatiko tokie dalykai, paprasčiausiai neturėjau tiek kantrybės, norėjosi greito rezultato. Bet rankdarbius mėgau jau nuo pat vaikystės. Prisimenu kaip iš karoliukų verdavau 3D gyvūnėlius. Todėl, kai prieš maždaug 3-4 metus nusprendžiau vėl pabandyti megzti ir nerti, man tereikėjo prisiminti, kaip tai daroma. Aišku, tuo metu neturėjau supratimo nei kokie virbalai reikalingi, nei kokie kam naudojami, ar kaip pasirinkti juos atitinkamam siūlui.
O pradėjau todėl, kad socialiniuose tinkluose pamačiau labai gražias megztas ir nertas balaklavas ir kitus gražius, išskirtinius rūbus.
Man atrodo, kad balaklavos tavo širdyje turi kažkokią ypatingą vietą! 😆
Tikrai taip…
Started from balaclava now we here.
Labai greitas projekčiukas ir greit matosi rezultatas. Taip pat nereik mokėt fancy skaičiavimų.
Pastebėjau, kad tau patinka visokie keisti siūlai ir keisti mezginiai. Gal keisti nėra tinkamas žodis. Turiu omeny, kad tai nėra “mainstream’as”.
Taip, labai mėgstu keistus siūlus. Turiu silpnybę gražioms spalvoms, jų deriniams ir tekstūroms, dažnai perku gražų siūlą net nežinodama ką su juo veiksiu. Gal tai nėra labai protingas sprendimas, bet man taip gražu… Na, o tada, kai turi labai daug skirtingų keistų siūlų, tokie ir išeina mezginiai.
Dažniau girdžiu, kad kai turi daug skirtingų siūlų, kuriuos pirkai, nes gražu, jokie neišeina mezginiai! 😆
Dėl to ir mezgu balaklavas, nes dažnai užtenka vieno kamuoliuko…
Aš siūlų nediskriminuoju. Žinau, kad daug žmonių nemėgsta pirkti sintetinių siūlų, labai daug kas mezga būtent iš vilnos ir taip toliau. Bet aš perku tai, kas man gražu. Nors, tiesą pasakius, mano vienintelis apribojimas sau yra toks, kad jeigu jau perku vilną, tai ji būna arba second hand, arba išskirtiniai siūlai kaip Alionos. Bet ir kalbant apie kitus siūlus – labai mėgstu jų ieškoti humanoje, arba per vintedą pirkti iš kitų žmonių. Nors tai apriboja mane mezginiuose, negaliu nusipirkti konkretaus reikiamo siūlų kiekio, bet man smagu, mėgstu improvizuoti ir suktis iš situacijos. Tas pats ir su patternais, labai retai juos perku, dažniausiai tik tada, kai mezgu kitam žmogui ir man reikia konkretaus rezultato. O šiaip mėgstu megzti ir nerti “iš rankos” arba freehandinti. Nors tokiu būdu dažnai turiu daug ardyti ir permezginėti, man tai atrodo smagiau, nei ieškoti būtent tinkamo storio ar sudėties siūlų, arba bandyti skaičiuoti ir braižyti lenteles.
Mane įkvepia aplinka, tai ką matau lauke, internete, seku daug žmonių, kurie dalinasi savo kurtais rūbais, outfitais, iš to semiuosi idėjų ir įkvėpimo. Tai nereiškia, kad bandau tiksliai nukopijuoti kitus, bet kartais pamatau spalvų derinį arba kažkokį rūbą, kuris man duoda idėją savo kūriniams.
Suprantu, kad genZ karta pasižymi tuo, kad nuolat laiko bent vieną pirštą ant planetos pulso ir kur kas jautriau reaguoja į geopolitinę situaciją ir jos pokyčius. Kaip kad klimato kaita, karai. Kaip manai kodėl taip yra? Pavyzdžiui, kodėl tai, kas vyksta planetoje, daro įtaką tam, ką tu nori apsirengti?
Man atrodo, kad prie to labai stipriai prisideda socialiniai tinklai. Nes kad ir kur būtum, tave vienu ar kitu būdu pasiekia naujienos. Taip pat, manau, veikia ir tas taip vadinamas jaunatviškas maksimalizmas, kai tiki, kad dar gali pakeisti pasaulį. Nemanau, kad tai išskirtinis gen Z dalykas. Nors, man atrodo, kad mūsų kultūra, slengas, memai ir panašiai yra neatskiriami nuo tų svarbių temų ir konteksto. Nes vis vien juk, jeigu nori suprasti naują populiarų memą, turi žinoti į ką jis referuoja ir kas tas žmogus paveikslėlyje, o tai dažnai būna žinomi žmonės, politikai ir t.t
Gal tai jausmas, kad mum dar čia liko ilgai gyventi? Ir norisi, kad tas gyvenimas lengvėtų, mes progresuotume, bet girdint naujienas atrodo, kad po 20-30 metų gyvenimas gali būti blogesnis nei yra dabar, čia su salyga, kad nieko nekeisime.
Manau, kad ir vėl tie socialiniai tinklai daro įtaką. Tu gali rinktis žiūrėti mielų kačiukų video, bet kartu tu gali realiu metu matyti kaip kitame pasaulio gale žmonės už centus siuva tavo rūbus, badauja, gyvena skurde, kad tu galėtum už 30€ nusipirkti naują madingą megztinį.
Karantinas įkvėpė mane išmokti siūti, netgi bandžiau siūti savo medžiagines kaukes (po to pasirodė, kad nelabai jos veikia, bet buvo smagu). Taip iš esmės ir prasidėjo mano fiber arts kelionė, dėl karantino.
Girdėta istorija. Tik daug kam tas kelias pasibaigė vos tik baigėsi karantinas ir galima buvo keliauti į darbus, kavines, pramogas.
Vis gi visi renkamės kaip naudojame socialinę mediją. Tikrai ne visi ją naudoja aktyvizmui.
Mane asmeniškai karantinas labai stipriai pakeitė. Taip, gal atkrito kai kurie hobiai, nebekepu duonos, bet supratau, kad man labai smagu būti vienai, leisti laiką darant dalykus vienai, kuriant, mezgant. Anksčiau galvojau, kad esu labai stipri ekstravertė, bet karantinas man leido suprasti, kad buvimu su žmonėmis bandžiau užkamšyti tą laiką, kai neturėdavau ką daryti, hobiai labai padėjo. Nes, visgi, nuolatinis buvimas su kitais, bendravimas – jie labai vargina.
Na taip, visi renkamės kaip naudoti socialinę mediją, bet nemanau, kad tai yra išskirtinis gen z dalykas, labai daug aktyvizmo, ypač Ukrainos tema Lietuvoje dar būtent millenialsai, arba net vyresnės kartos. Man atrodo, gen z tiesiog turi pranašumą tame, kad mums socialiniai tinklai yra natūralus dalykas, su kuriuos užaugome. Nors aš gal dar spėjau pagyventi ir be interneto, visgi gen z prasidėjo nuo 1997 metų, o aš gimiau 1998.
Kalbant apie Ukrainą, nuo ko viskas prasidėjo? Juk neatsibudai vieną dieną ir nusprendei, kad būsi Ukrainos savanorė, rinksi aukas, veši mašinas, pirksi dronus?
Pradžia buvo dar prieš prasidedant pilno masto invazijai. Nors ir prieš tai palaikiau Ukrainą, tačiau man trūko konteksto, informacijos apie tai, kas ir kaip vyko. Viename praėjusių darbų turėjau kolegų iš Ukrainos, tuo metu vienas kolega man pasakojo apie tai, kaip Rusija ruošiasi pulti ir įtikino mane, kad karas bus, tik aišku nežinome kada tiksliai. Todėl pirmosiomis pilno masto karo dienomis aš jau ėjau į protestus, antrą ar trečią dieną užsiregistravau savanoriauti Raudonajame Kryžiuje. Nors tos savanorystės nebuvo labai labai dažnos, visvien stengiausi padėti laisvu nuo darbo metu, dalyvauti protestuose. Savo instagrame pradėjau aktyviai dalintis informacija, susijusia su karu. Supratau, kad moku rusų kalbą, jau tada gana neblogai supratau ukrainiečių, norėjosi parodyti žmonėms, kas vyksta iš tikrųjų, iš arti. Nors, manau, daugelis tuo metu nori nenori matė naujienas. Kadangi jau prieš tai domėjausi žmogaus teisių, politikos temomis, man aktyvizmas nebuvo naujiena.
Kuomet tema man yra labai artima, negaliu tylėti, norisi veikti. Pirmuosius metus jaučiau labai daug gėdos, kad darau nepakankamai. Nors visada stengiausi aukoti tiek, kiek tik galiu, savanoriauti, bet atrodė, lyg to negana. Su laiku sutikau nemažai ukrainiečių, kurie tapo mano draugais. Tuomet, išmokus ukrainiečių kalbą, pamačiau, kiek daug paprastų ukrainiečių, ne fondų, ne influencerių, o paprastų, su keliais šimtai sekėjų, o jie visi renka pinigus.
Turiu draugų, kurie iki dabar vis dar užsiima tuo ir savo socialiniuose tinkluose dalijasi lėšų rinkimais, renka pinigus patys. Taip daro ir mano geras draugas, prie kurio lėšų rinkimo ir nusprendžiau prisijungti. Kadangi daugelis mano draugų iš Ukrainos gyvena Lietuvoje, nesu artimai pažįstama su kariais, nors dabar jau turiu pažįstamų, tačiau ne tiek, kad galėčiau pati organizuoti pinigų rinkimus. O ir renkant kartu su draugais, lengviau pasiekti sumas, kurios dažnai yra gana didelės.
Dėl mašinų vežimo – tai norėjau padaryti jau seniai, bet kažkaip arba blogai ieškojau, arba neturėjau tinkamų pažinčių, kad galėčiau tai padaryti, bet kuomet išėjau iš darbo, nusprendžiau kad turiu tai padaryti dabar arba niekada, todėl palankiai susiklosčius aplinkybėms, man pavyko. Skamba gal keistai, kad sakau jog man pavyko tai padaryti, bet tikrai buvo baimės, nors nevežiau mašinų kažkur arti fronto, bet vis vien, yra baimė vairuoti tokius atstumus, vis vien važiuoji į šalį, kurioje vyksta karas.
Apie tą mašiną skaitytojai nežino, tad papasakok kodėl ir kokią mašiną vežei, kur ir kam. Apskritai, kodėl būtent su ta kuopa dirbat? Kas ir kaip ją išsirinko? Nes juk yra tiek daug vietų, kur galima būtų rinkti pinigus.
Vairavau 3 mašinas iki Ukrainos, dvi buvo pagalba kitiems savanoriams, o paskutinė buvo mašina, kuriai rinkome pinigus kartu su draugu ir, aišku, mano instagram ratu. O vežiau dėl to, kad paprasčiausiai Lietuvoje tokias mašinas galima gauti gan pigiai, Ukrainoje dėl karo jos dabar net brangesnės. Na ir turiu vairuotojo teises. Brigados pasirinkimas buvo neatsitiktinis, joje tarnauja mano draugo geras draugas, jie kartu studijavo universitete, prasidėjus pilno masto karui jis nuėjo kariauti. Iki tol jie turėjo labai prastas mašinas, o fronte jos ir taip dažnai neilgai gyvena (aišku priklauso nuo funkcijos, kurią atlieka). Šiuo metu jo brigada buvo atitraukta toliau nuo fronto linijos tam, kad atsinaujintų, apmokytų naujus karius ir tuomet naujomis jėgomis grįžtų kariauti. Todėl mes nusprendėme, kad tai buvo labai geras metas pirkti mašinai, jis spėjo būti paruošta, perdažyta ir tt.
O kam renkame pinigus dabar? Ir kodėl? Ir iš kur ta skuba?
Šiuo metu renkame pinigus 10 FPV dronų.
Šis karas jau dabar yra vadinamas technologiniu karu, dronai kare yra dar gana naujas dalykas, tai galima netgi pavadinti ukrainiečių inovacija. Nors skirtingi rimti dronai naudojami jau seniai, tokie kaip FPV arba DJI mavic dronai dar neseniai buvo civilinio naudojimo. DJI mavic dronai apskritai dažniausiai naudojami vestuvėms ar kitokiems video filmuoti. O kodėl jie tokie svarbūs? Jie gali atlikti daug funkcijų, jie gali būti naudojami kaip žvalgybos prietaisais, tai reiškia, kad apžiūrėti teritoriją eina ne gyvas žmogus, kas keli jam pavojų, o dronas. O būtent FPV dronai dažniausia naudojami kaip ginklai, kadangi gali nešti didesnį svorį, pavyzdžiui sprogmenį. Kadangi Ukraina turi mažiau piniginių resursų, o dėl ginkluotės yra labai priklausoma nuo vakarų šalių, dronai dažnai atstoja kitą ginkluotę ir yra daug daug pigesni.
Nors dronas niekada neatstos sunkiosios artilerijos, bet gero piloto rankose šis apie 400€ kainuojantis dronas, gal sunaikinti milijonus kainuojantį tanką, todėl jie ir yra tokie populiarūs. Bet, priklausomai nuo jų panaudojimo, jie gali būti daugkartiniai, tai reiškia, kad priskridę taikinį jie numeta sprogmenį, arba vienkartiniai, kamikadzės, kurie su tuo sprogmeniu trenkia į savo tikslą, taip jį sprogdindami.
FPV – First-person view, Todėl jie naudojami su akiniais.
Nors dronas niekada neatstos sunkiosios artilerijos, bet gero piloto rankose šis apie 400€ kainuojantis dronas, gal sunaikinti milijonus kainuojantį tanką, todėl jie ir yra tokie populiarūs. Bet, priklausomai nuo jų panaudojimo, jie gali būti daugkartiniai, tai reiškia, kad priskridę taikinį jie numeta sprogmenį, arba vienkartiniai, kamikadzės, kurie su tuo sprogmeniu trenkia į savo tikslą, taip jį sprogdindami.
Kadangi brigada, kuriai renkame pinigus greitu metu grįš į frontą, mes norime, kad jie ten keliautų jau su dronais. Nes vis vien, surinkus pinigus dar reikia juos nupirkti, nuvežti, kariai turi patikrinti juos, kad nėra broko, kartais atliekami tam tikri pataisymai, arba dronas vienu ar kitu būdu pritaikomas prie karių poreikių.
Lengviau nugabenti dronus ten, kur yra ramiau ir saugiau, nei vežti ar siųsti juos arčiau fronto.
Ar žadi pati juos vežti?
Viskas priklausys nuo to, kur juos pirksime. Šiuo metu vyksta paieškos, kalbamės su kariais. Jeigu pavyks, mums būtų geriausia, kad kariai patys sutartų su pardavėjais kiek ir ko jiems reikia, tam yra atsakingi asmenys. Jeigu visgi teks pirkti ne Ukrainoje, vešiu aš. Bet, net jeigu ir rasime Ukrainoje, gali būti, kad vyksime pas karius perduoti tų dronų.
Papasakok plačiau, kaip renkate pinigus?
Kas kaip moka, tas taip renka. O iš tikrųjų, tai šįkart bandome grupinį pinigų rinkimą, tai reiškia, kad reikiama suma dalinama keliems žmonėms, kurie savo Instagram ar kitose paskyrose rašo apie tai, dalijasi informacija ir renka pinigus. Kai kurie surenka savo sumas tiesiog iš pažįstamų ir draugų, kiti daro aukcionus, pardavinėja skirtingus daiktus, už kuriuos surinkti pinigai keliauja į bendrą sąskaitą. Mes šiuo metu darome aukcioną, taip pat su drauge parduodame rankų darbo papuošalus. Toliau dar bus kitų projektų tam, kad motyvuoti žmones aukoti.
Ar matai pabaigą šiems rinkimams, ar žadi tęsti tol kol tęsis karas? Kaip matai mezgėjų bendruomenę prisijungiant prie viso šio proceso?
Jeigu pavyks greitai surinkti pinigus dronams, mūsų planuose yra surinkti pinigų apkasų REB sistemai, bent jau taip jį vadina Ukrainoje. Angliškai tai yra electronic warfare. O jeigu paprastai, tai prietaisas, arba prietaisų sistema, kuri trukdo darbą radijo elektroninėmis priemonėmis, taip trukdydama veikti dronams, ar kitiems prietaisams, kurie yra valdomi radijo bangomis. Ši sistema nutraukia ryšį arba jį labai pablogina. Kodėl tai taip reikalinga? Turint tokį prietaisą apkasuose reiškia, kad priešo dronas, dėl trukdžių negalės priskristi prie jūsų tam tikru atstumu, taip apsaugodamas jus nuo užpuolimo.
Aišku, norėtųsi, kad Ukraina laimėtų greitai ir nereikėtų organizuoti tokių rinkimų, bet tada gali iškilti kiti klausimai. Nesu nusimačiusi sau kažkokio tikslo ar datos, suprantu, kad turint gana mažą auditoriją nuolatiniai pinigų rinkimai gali būti sudėtingi, todėl manau, kad tikriausiai tame bus pertraukos ar bandysiu rasti naujų sprendimo būdų. Todėl labai smagu, kad prie šio pinigų rinkimo taip noriai prisideda mezgėjų kompanija, nors tai buvo gana rizikingas bandymas, kadangi nežinojome koks bus rezultatas, labai džiaugiuosi tokiu aktyvumu. Manau, kad daug žmonių nori ir gali prisidėti, kad žmonės iš tikrųjų dar nepavargo nuo karo. O taip pat, manau, kad tokie pinigų rinkimo būdai gali įtraukti naujų žmonių, kadangi aukcionai ar mugės yra ne tik aukojimas, bet aukojantys žmonės taip pat gauna kažką už tai.
Revolut:
https://revolut.me/rasadceb or @rasadceb
MONOBANK jar:
https://send.monobank.ua/jar/7DHwDKo3An
PayPal:
https://www.paypal.me/rasataner or PayPal – rasa.zilinskaite9@gmail.com
(please write “Donation” in the description)
SEB:
RASA ŽILINSKAITĖ
LT447044060008104432
(please write “Donation” in the description)
Monobank: