“Mano vardas Agnietė, su vyru Mindaugu ir ketverių metų sūnumi Viliumi alpakas auginam nuo 2013 metų. Pamažu palikom miestą ir darbus ir vis labiau įsitraukėm į šią veiklą. Alpakų daugėjo, susidomėjom jų vilna, pamatėm kad kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių.”
Taip pradedame pokalbį su Agniete, smalsaudamos ne tik apie pačius gyvūnėlius, bet ir apie siūlus, pomėgius ir, žinoma, ateities planus.
Man atrodo įprastam miestiečiui gan sunku protu aprėpti kaip gali netyčia gyvenime atsirasti alpakos.
Senelių sodyba jau buvo, norėjom kažkokių gyvūnų, gyvybės, svarstėm apie avis. O tada užteko kartą pamatyti alpakas ir įsimylėjom. Nuo pirmo pamatymo iki pirmų alpakų įsigijimo praėjo gal mėnuo.
Kol banda buvo nedidelė dar balansavom tarp miesto ir kaimo, o paskui kaimas pradėjo užimti vis didesnę laiko dalį.
Mūsų ūkyje alpakų skaičius nėra pastovus, nes tai atsiranda naujų mažiukų, tai vieną kitą parduodam, bet perkopėm 30. Visų vardų ir giminystės ryšių čia taip greitai neišvardinsiu, bet keletą paminėti galiu – turim liepos 6 gimusią Karūnę ir taip pat liepos 6 gimusią jos dukrytę Mortą, taškuotą Margo, juodą Svalą, Kretą, Odesą, Troją su T formos žvaigžde ant kaktos, o iš patinėlių Žiogą, Frodą, Mamutą, Findusą
Kokia dar veikla be tiesioginių darbų ūkyje užsiimate? Kiek žinau, dažote siūlus natūraliomis medžiagomis, ar rengiate edukacijas ir šia tema?
Visą vilną rankomis išrūšiuoju ir išvalau. Tada vežam karšti ir verpti. Dalis mūsų siūlų verpti mašina, dalis rateliu. Didžioji dalis spalvų natūralios, kartais maišau kelių spalvų vilną naujiems atspalviams išgauti. Prieš keletą metų susidomėjau ir augaliniu dažymu, bet čia labiau hobis, nes laiko sąnaudos didžiulės.
Be siūlų gaminimo dar siuvam ir alpakų vilnos antklodes.
https://eshop.nemunoalpakos.lt/lt/9-antklodes
O kiek jūsų ūkis per metus pagamina siūlų?
Kartais vienos ar kitos spalvos vilnas pakaupiu, būna kad senasis ir naujasis sezonas pradeda persidengti, bet per metus turbūt vidutiniškai apie 50 kg susidaro.
O man įdomu, ar skiriasi alpakų vilna priklausomai nuo spalvos? Tarkim, kaip pvz. juoda švelnesnė ar pan? Ar patinėlių nuo patelių?
Tikrai nebūtinai, bet yra tokia tendencija, kad baltų alpakų vilna statistiškai geresnė už kitų spalvų.
Priežastis paprasta – baltos alpakos pasauliniu mastu labiau veisiamos, nes baltą vilną patogiau apdoroti pramoniniu būdu, dažyti ir panašiai. Tiesiog didieji augintojai ilgą laiką koncentruodavosi į baltų alpakų veisimą.
Laikui bėgant daugėja dėmesio ir kitų spalvų alpakų vilnos kokybei.
Nuo lyties vilnos kokybė nelabai priklauso, gal sakykim šiek tiek nuo gyvenimo būdo. Jeigu patelė veda jauniklius, juos maitina, tai vilna automatiškai šiek tiek nukenčia. Jeigu patinai naudojami veisimui, vilną laikui bėgant šiek tiek storina vyriški hormonai.
Daugiausia įtakos vilnos kokybei visgi daro genetika.
Jau truputį pradėjot pasakoti dalimis, bet gal galit dar pasikartoti kiek reikės ir papasakoti nuo pradžios iki galo visą siūlo kelionę, kas įvyksta, atsitinka ir yra nudirbama, kad siūlas nuo alpakos atsirastų mezgėjos rankose.
Siūlo kelionė prasideda nuo kirpimo. Svarbu prieš kirpimą kiek įmanoma alpakas saugoti nuo šapų, šiaudų ir pan. ( Kas sunkiai pavyksta, nes joms jau būna karšta ir mėgsta visur pasivartyti ir pasikasyti). Tada svarbu kokybiškai nukirpti, vilnos nesukarpyti. Kai kada siunčiam vilnos mėginius tyrimui į laboratoriją, bet gal labiau veisimui, siūlų gamybai vilnas atrenku rankomis.
Tada reikia karšti, suverpti, dažniausiai ir sudvejinti, išplauti, dar kartą peržiūrėti ir išrinkti likusius šapelius ir susverti.
Jeigu siūlai nedažomi, čia kelionė ir baigiasi.
Jeigu dažomi, tada išplautus reikia iškandyti, pasiruošti nuovirą, pakaitinti su siūlais, palaikyti o tada gerai išskalauti
Tam, kad siūlai pasiektų mezgėjas, turim el. parduotuvę, važiuojam į didžiąsias muges, pvz. Kaziuką, Sostinės dienų mugę, didžiúju miestų kalėdines muges, žinoma, galima atvažiuoti ir pas mus ir gyvai apžiūrėti siūlus prieš perkant.
Artimiausias renginys kuriame planuojam dalyvauti – Kvapų naktis Kauno botanikos sode liepos 12 d.
Rudenį su alpakų ir lamų augintojų asociacijos kolegomis planuojama specializuotą alpakų renginį
Kaip praėjo Jūsų pačių renginys skirtas mezgimo viešumoje dienai paminėti?
Vienokias ar kitokias atvirų durų dienas skelbiam gal jau penktus metus. Labai įdomu ir naudinga gauti pastebėjimų apie mūsų gaminius, idėjų ateičiai. Šiemet sugalvojau pakviesti mezgėjas.
Šįkart susirinko ne tiek daug – 5 viešnios. Apžiūrėjom alpakas, vilnas, siūlus, pasikalbėjom apie mezgimą ir kūrybos galimybes.
Labai smagu matyti, kad mezgimo kultūra Lietuvoje įgauna tokį pagreitį, kad vis daugiau žmonių domisi siūlų kokybe, ieško kažko įdomaus. Jau seniai apie tai svajojau, o dabar gera matyti, kad tos svajonės pildosi. Tobulintinų vietų kitam renginiui yra – reikia daugiau erdvės po stogu lietaus atveju, platesnės komunikacijos (tikrai nepadėjo prarastas mūsų Facebook puslapis).
Šiemet buvo pasibandymas, o iki kito birželio renginio koncepciją galim plėtoti ir plėtoti. Labai noriu padirbėti su “naminės vilnos”, “lietuviškų siūlų” įvaizdžiu. Šioje srityje dar yra labai daug darbo.
O jūs mezgat tik iš savo alpakų siūlų, ar nesibodite ir kitokių? Ką labiausiai mėgstate megzti?
Pripažinsiu, daugiausia mezgu iš alpakos. Bet žaviuosi visais natūraliais pluoštais. Kartu su angoros triušiu jaukinuosi ir pluoštą, mėgstu moherį. Regis, turiu išsaugojusi savo pačios megztą moherinę išleistuvių suknelę. O iš mezginių labiausiai mėgstu nedidelius, kur progresas greitas – riešines, kojines, kepures
Vis pasvajoju apie mezgėjų brančą, pasiilgstu Vilniaus, rudenį būtinai pasistengsiu atvažiuoti. Nereali iniciatyva, kaskart matydama nuotraukas ir atsiliepimus žaviuosi.