Šiuo metu aš mezgu kojines vasarai. Taip taip, perskaitėte teisingai!
Rodos vasara ir kojinės turėtų būti nesuderinami dalykai, bet, kaip paaiškėjo iš pastarųjų dienų diskusijų Instagram’e, vienas kitam netrukdo ir ne man vienai ištisus metus šąla kojos 😀
Dažnai mąstome standartiškai ir by default nurašome dalykus net nepabandę. Kiauraraščiai, nėriniai, tekstūros – man visa tai skamba kaip tikra vasara! O ir natūralūs pluoštai, sudarantys kojinių siūlų pagrindą, pasižymi puikiomis termoreguliacinėmis savybėmis – per karšta nebus tikrai, na, lietuviškos vasaros vakarais tai tikrai ne.
Pernai atradau (man) naujieną – specialiai vasarai sukurtus kojinių siūlus, kurių pagrindą sudaro medvilnė. Buvau juos pasiėmusi kaip kelioninį mezginį dukrų kojinėms, bet kelionė buvo įdomesnė nei mezgimas ir taip ir nepabaigiau. Šiemet viena numegzta vargšė kojinė jau per maža, tad ardysiu, megsiu iš naujo ir, jei panešiojus patiks, rekomenduosiu ir Jums! 😉
Šito gėrio tikriausiai galima rasti kiekvienuose namuose (na, jei naujakuriai dar neužgyveno, tai mamų ir močiučių namuose). Aš prisimenu, kai per technologijų (tuomet dar vadinom darbų) pamokas reikėjo mokytis nert servetėles, mane vis kankino mintis – kur pabaigus, po galais, aš ją dėsiu. (Padėjau į stalčių laukti geresnių laikų ir pasikeitusių madų).
Bet šmirinėdama secondhanduose vis tiek radus rankų darbo nėrinį neretai ir nupirkdavau – negi leisi žūti tokiam kruopščiam kūriniui! Tik mados dangstyti televizorius (kokio dydžio servetėlės dabar reiktų!) ir nukloti stalus ir staliukus jau praėjo, tad nusprendžiau pažvelgti į šį reikalą kūrybiškai ir pabandyti servetėlių aruodus panaudoti kiek kitaip. Mano favoritas – spalvotas variantas. O Jūsų?
Ar čia kaltas vis ateinantis ir netikėtai pabėgantis pavasaris, ar prasideda kažkokia viduramžių krizė, bet landžiojant internete ir stebint vaizdus man darosi nuo-bo-du. Viskas dailu, tvarkinga, skoninga – labai miela, gražu pažiūrėti. Bet nestebina, atsisukti gatvėje nepriverčia ir, tiesą sakant, visur tas pats per tą patį.
Rodos, galima būtų čiupti siūlus ir nusimegzti kažką ryškaus, bet jau iš patirties žinau, kad tada “iš veido” atrodau pasiligojus ir ne man tie ryškumai. Bet BINGO! Rankinės! Juk jų nereikia derinti nei prie akių spalvos, nei siluetas turi būti tinkantis – visiška laisvė kūrybai!
Tad sėdžiu dabar ir audžiu mintį, kaip priversti žmones atsisukti gatvėje. Juokauju, tiesa ta, kad nelabai man rūpi, atsisuks kas ar ne – svarbiausiai yra savo nuosavos nuotaikos remontas. Ypač, kai pavasaris krečia tokias išdaigas ir vis pašykšti saulės ir šilumos.
Laikykitės, nesušalkit, pakvailiokit – žinokit, juokas sušildo (net jei ir juokiatės iš savęs) 😉
Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest.